2022 m. žmonėms iš Ukrainos masiškai plūstant į ES šalis reikėjo imtis neatidėliotinų veiksmų, o priemonės, kurias ES skubiai priėmė, išties padėjo patenkinti jų poreikius. Tokia pagrindinė išvada padaryta Europos Audito Rūmų šiandien paskelbtoje ataskaitoje. Pagal ES sanglaudos veiksmų dėl pabėgėlių Europoje (CARE) sistemą papildomų lėšų neskirta, tačiau valstybės narės galėjo lanksčiai ir greitai perskirstyti kai kurias likusias ES sanglaudos politikos lėšas atitinkamiems projektams. Vis dėlto trūksta konkrečių duomenų apie lėšas, panaudotas šioms migracijos problemoms spręsti, ir nevykdoma jų stebėsena. Todėl gali būti sunku įvertinti CARE veiksmingumą, įspėja auditoriai.

Iki 2024 m. spalio mėn. pabaigos ES laikinoji apsauga suteikta apie 4,2 milijono iš Ukrainos pabėgusių asmenų, visų pirma Vokietijoje (1,1 milijono), Lenkijoje (984 000), Čekijoje (379 000) ir Ispanijoje (222 000). Ši apsauga apėmė teisę nedelsiant gyventi šalyje, socialinę gerovę, medicininę priežiūrą, švietimą, teisę į apgyvendinimą ar būstą ir teisę dirbti. Siekdama padėti šioms valstybėms narėms, ES palaipsniui pritaikė savo sanglaudos politikos taisykles, priimdama tris „CARE“ reglamentus. Jais valstybėms narėms suteikta veiksmų laisvė greitai perskirstyti nepanaudotas 2014–2020 m. sanglaudos programų, įskaitant REACT-EU reagavimo į pandemiją iniciatyvą, lėšas pabėgėliams remti.

„Nors buvo skirta palyginti nedidelė finansavimo suma, palyginti su bendra pabėgėliams teikiama pagalba, ES priemonės pasirodė esančios naudingos sprendžiant daugelį problemų, kylančių dėl masinio pabėgėlių antplūdžio iš Ukrainos, – teigė už auditą atsakingas Audito Rūmų narys George„as-Marius Hyzleris. – CARE priemonės buvo parengtos siekiant užtikrinti lankstumą, likvidumą ir supaprastinimą, kurių valstybėms narėms reikėjo, kad jos galėtų veiksmingiau remti šiuos pabėgėlius.“

Auditoriai pripažįsta, kad ES lėšų perprogramavimas nebuvo lengva užduotis. Šį procesą apsunkino sparčiai kintantis pabėgėlių srautų mastas, ypač Rytų ir Vidurio ES šalyse. Tačiau tai neužkirto kelio tam, kad parama būtų grindžiama pabėgėlių poreikių analize. Perskirstytos ES lėšos taip pat papildė bendrą nacionalinį ir regioninį atsaką į krizę.

Dėl efektyvių atrankos procedūrų projektai galėjo būti įgyvendinti greitai – dar 2022 m. pavasarį. Todėl buvo galima bendrai finansuoti veiklą, apimančią įvairias pagalbos rūšis ir etapus – nuo pirmojo priėmimo ir neatidėliotinos pagalbos iki paramos ilgalaikei integracijai. Europos Komisija ES šalims laiku pateikė tinkamas CARE įgyvendinimo gaires, remdamasi savo ankstesne patirtimi, įgyta įgyvendinant atsako į COVID-19 investicijų iniciatyvas.

Tačiau auditoriai kritikuoja tai, kad skirtos lėšos buvo menkai stebimos, nes Europos Komisija negali sekti bendros finansavimo sumos, kuri naudojama pabėgėliams remti pagal CARE. Be to, ji neturi konkrečių duomenų apie programų, kuriomis remiami pabėgėliai iš Ukrainos, skaičių ar bendrų vertinimo rodiklių. Todėl CARE veiksmingumo įvertinti neįmanoma.

CARE nėra pirmas sanglaudos politikos lėšų panaudojimo reaguojant į išskirtines situacijas, pavyzdžiui, 2015 m. migracijos krizę ar visai neseniai kilusią COVID-19 pandemiją, pavyzdys. Nors naujosiomis taisyklėmis užtikrinamas dar didesnis lankstumas, ES auditoriai dar kartą atkreipia dėmesį į riziką, susijusią su pakartotiniu sanglaudos politikos lėšų naudojimu, siekiant trumpuoju laikotarpiu reaguoti į krizes. Tai iš tiesų gali turėti neigiamą poveikį pagrindiniam politikos tikslui – stiprinti Europos regionų ekonominę ir socialinę sanglaudą.

Bendroji informacija

2022 m. vasario 24 d. Rusija pradėjo agresijos karą, priversdama milijonus Ukrainos gyventojų bėgti iš šalies. 2022 m. kovo 4 d. ES Taryba pirmą kartą aktyvavo Laikinosios apsaugos direktyvą, pagal kurią su jos taikymo sritimi susiję asmenys įgijo teisę į laikinąją apsaugą.

Netrukus po to ES sanglaudos politikos taisyklės buvo pakeistos priėmus CARE, CARE + ir FAST-CARE (kartu vadinamas CARE).

Neseniai Audito Rūmai paskelbė specialiąją ataskaitą dėl trečiųjų šalių piliečių integracijos ES.