Reaguodama į COVID pandemiją, 2020 m. gegužės mėn. ES pradėjo taikyti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP). Tai beveik 700 milijardų eurų fondas, kurio lėšomis ES šalys gali pasinaudoti, kad sumažintų ekonominį ir socialinį pandemijos poveikį. Siekiant paspartinti žaliąją pertvarką ir pažangą siekiant ES klimato srities tikslų, su klimatu susijusioms priemonėms turi būti panaudota daugiau kaip trečdalis (37 %) EGADP lėšų. Audito Rūmų auditoriai nagrinėjo šį EGADP aspektą, kad nustatytų, ar minėti tikslai pasiekti.

EGADP skiriasi nuo kitų ES finansavimo rūšių. Europos Sąjunga lėšas išmoka ne pagal valstybių narių pateiktas sąskaitas, o atsižvelgdama į tai, ar pasiektos nacionaliniuose ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose nustatytos tarpinės ir siektinos reikšmės. Nacionaliniuose planuose ES šalys turi nurodyti projektus ir numatomas išlaidas, iš kurių bent 37 % turi sudaryti klimato srities veiksmams skirtos lėšos. 2024 m. vasario mėn. duomenimis, pagal šiuos planus įsipareigota skirti suma sudarė 648 milijardus eurų. ES šalys pasiekė ir net viršijo formalius klimato srities finansavimo tikslus (apskaičiuota, kad jiems įgyvendinti skirtos priemonės sudaro 42,5 %, arba 275 milijardus eurų). Tačiau ar iš tiesų taip ir yra?

Nustatyti, ką tiksliai apima žalioji pertvarka, yra gerokai sudėtingiau, nei atrodo. Europos Komisija patvirtino klimato srities veiksmų stebėjimo metodiką ir įvertino, kokiu mastu tam tikromis nacionaliniuose planuose siūlomomis priemonėmis prisidedama prie žaliosios pertvarkos. Visoms išlaidoms taikytas tam tikras koeficientas: priemonėms, kurių poveikis klimatui yra reikšmingas, taikytas 100 % klimato koeficientas; priemonėms, kurių poveikis teigiamas, taikytas 40 % koeficientas, o priemonėms, kurios klimatui neturi jokio teigiamo poveikio, taikytas 0 % koeficientas. Pavyzdžiui, elektros tinklo modernizavimo projektui išleidus 100 milijonų eurų, prie nacionalinio plano bendro klimato srities išlaidų tikslo būtų prisidėta 40 milijonų eurų suma. Tačiau ne visas priemones galima taip lengvai suskirstyti į kategorijas.

Be to, kadangi klimato srities veiksmų išlaidų tikslai grindžiami planuose pateiktomis išlaidų sąmatomis, teorija nuo praktikos gali skirtis. Numatomos tam tikro projekto išlaidos gali gerokai skirtis nuo faktinių galutinių išlaidų. Gali pasikeisti net pats projekto pobūdis, taip sukeliant abejonių dėl jo „žaliųjų“ savybių.

Savo būsimoje ataskaitoje Audito Rūmų auditoriai pateiks vertinimą, ar įvairioms priemonėms taikytais klimato srities veiksmų stebėjimo koeficientais tiksliai atspindėtas faktinis jų indėlis siekiant klimato srities tikslų. Jie taip pat atidžiai išnagrinėjo, ar priemonės, kurios atrodė esančios palankios aplinkai, iš tikrųjų tokios ir buvo ir ar numatytos išlaidos atitiko faktines išlaidas. Iškelti tokie bendri klausimai: ar EGADP veiksmingai prisideda siekiant ES klimato srities tikslų, ar ES ekonomikos gaivinimui skirtomis lėšomis prisidedama siekiant tikslo, kad iki 2050 m. ES būtų užtikrintas nulinis išmetamųjų teršalų kiekis? Atsakymus į šiuos klausimus rasite mūsų audito ataskaitoje dėl žaliosios pertvarkos pagal EGADP, kuri bus paskelbta Audito Rūmų interneto svetainėje rugsėjo 11 d. 17.00 val.