Savo politikos sritis ES finansuoja vykdydama savo biudžetą. ES biudžetas ir jo remiamos politikos sritys yra Europos Audito Rūmų audito dėmesio centras.
Savo biudžetu ES siekia skatinti ekonominį augimą ir pažangą išsaugant Europos socialinį, kultūrinį ir gamtinį paveldą. ES taip pat remia besivystančias šalis.
Europos Sąjungos metinės išlaidos sudaro apie 1 % ES ekonominio turto (BNPj). Palyginti, 28 ES valstybėse narėse viešojo sektoriaus išlaidos sudaro nuo 40 iki 60 % BNPj.
Kam išleidžiami pinigai?
ES išlaidų viršutinės ribos yra nustatytos septynerių metų planuose, kurie vadinami daugiametėmis finansinėmis programomis (DFP). DFP vieningai tvirtina ES valstybės narės gavusios Europos Parlamento pritarimą. Išlaidos panaudojamos pagal šias kategorijas:
| 1. Pažangus ir integracinis augimas |
| 1a: Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui skatinti |
| 1b: Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda |
| 2. Tvarus augimas: gamtos ištekliai |
| 3. Saugumas ir pilietybė |
| 4. Europos vaidmuo pasaulyje |
| 5. Administravimas |
Daugiau apie ES biudžeto išlaidų sritis galima rasti specialiame skirsnyje: išlaidų sritys.
2014–2020 m. DFP numatyti mokėjimai iš viso sudaro 908 milijardus eurų, apie 130 milijardų eurų per metus (2011 m. kainomis). Metinės ribos nustatomos kiekvienai kategorijai, jos išreiškiamos įsipareigojimų asignavimais (teisiškai įpareigojantys pasižadėjimai išleisti pinigus, kurie nebūtinai bus sumokėti tais pačiais metais, bet gali būti mokami kelis finansinius metus). Be to, yra nustatytos bendros metinės mokėjimų asignavimų ribos (bendra patvirtinta faktinė mokėjimo suma tam tikrais metais).
Kiekvienais metais, neviršijant DFP ribų, Komisija siūlo metinį biudžetą, kurį (pakeičia ir) patvirtina Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba.
Daugiausiai ES lėšų panaudojama gamtos išteklių (40 % biudžeto mokėjimų 2015 m.), ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos (36 %) ir konkurencingumo augimui (11 %) srityse.
Iš kur gaunami pinigai?
ES turi savo nuosavus išteklius. Ji iš esmės finansuojama muitų mokesčiais, kurie surenkami bloko prekybos pasienyje, ir ES mokesčių mokėtojų lėšomis (valstybių narių įnašais, kurie apskaičiuojami remiantis santykinėmis BNPj ir nacionalinėmis PVM pajamomis).
Kas valdo pinigus?
Europos Komisija yra atsakinga už metinio biudžeto vykdymą. Daugumos lėšų valdymu dalijamasi su valstybių narių administracijomis. Pasibaigus kiekvieniems metams Komisija rengia metines finansines ataskaitas, kuriose atsiskaito už biudžeto vykdymą.
Kas prižiūri pinigų valdymą?
Komisija už lėšų valdymą atskaitinga ES piliečių atstovui – Europos Parlamentui. Remdamasis ES metinėmis finansinėmis ataskaitomis, Europos Parlamentas nagrinėja ir patvirtina Komisijos biudžeto įvykdymą. Svarbus šio patvirtinimo elementas yra Audito Rūmų metinė ataskaita, kurioje pateikiama audito nuomonė dėl ES metinių finansinių ataskaitų patikimumo bei jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.
Kokius pinigus audituoja Audito Rūmai?
Kiekvienais metais Audito Rūmai audituoja ES biudžeto pajamas ir išlaidas ir teikia savo nuomonę apie metinių finansinių ataskaitų patikimumą bei pajamų ir išlaidų operacijų atitiktį galiojančioms taisyklėms ir teisės aktams. Audito Rūmai taip pat atlieka veiklos auditus, susijusius su konkrečiomis biudžeto sritimis arba valdymo temomis.
Susiję saitai: