Remiantis nauja Europos Audito Rūmų padėties apžvalga, judumo ir transporto gerinimas yra Europos integracijos pagrindas, tačiau sumažėjus investicijoms į transporto infrastruktūrą, sulėtėjo ES transporto tinklo modernizacija. Auditoriai nustatė, kad ES padarė pažangą plėtojant infrastruktūrą ir atveriant vidaus transporto rinką, tačiau jie įspėja, kad ES turi išspręsti šešis svarbius su kelių transportu susijusius uždavinius, kad būtų pagerintas judumas Europos Sąjungoje. Tai tikslų ir prioritetų suderinimas su ištekliais, geresnis planavimas, infrastruktūros būklės priežiūra, veiksmingas vykdymo užtikrinimas, prekių vežimo atitraukimas nuo automobilių kelių ir ES pridėtinės vertės užtikrinimas. Apžvalgoje taip pat pateikiama ES transporto sektoriaus apžvalga ir svarbiausi faktai, aprašomi investicijų poreikiai ir lėšų prieinamumas, taip pat penkių transporto rūšių – kelių, geležinkelių, oro, vidaus vandenų ir jūrų – esama padėtis.
Transportas turi tiesioginės įtakos kasdieniniam visų ES piliečių gyvenimui ir yra strateginis ES ekonomikos sektorius, transporto paslaugų sektoriuje sukuriama apie 11 milijonų darbo vietų. ES transporto infrastruktūros plėtra reikalauja didelių finansinių sąnaudų. Europos Komisijos vertinimu, investicijų į šią sritį poreikiai iš viso sudaro maždaug 130 milijardų eurų per metus, neįtraukiant transporto infrastruktūros būklės priežiūros. Transeuropinio transporto tinklo TEN-T, integruoto daugiarūšio tinklo, kuriame žmonės ir prekės gali judėti greitai ir lengvai visoje ES, įvertintos sąnaudos 2021–2030 m. laikotarpiu sudarys apie 500 milijardų eurų sumą pagrindinio tinklo atveju; įtraukiant kompleksinio tinklo dalį ir kitas transporto investicijas, šį suma padidėja iki maždaug 1,5 trilijono eurų.
Atsakomybė už transporto infrastruktūros plėtojimą, finansavimą ir statybą iš esmės tenka valstybėms narėms. Transporto politiką ES remia įvairiomis finansavimo priemonėmis, kurių bendra suma 2007–2020 m. laikotarpiu sudaro apie 193 milijardus eurų. Auditoriai įspėja, kad skirtingose ES valstybėse narėse infrastruktūros plėtros tempas labai skiriasi, o infrastruktūros kokybė ir prieinamumas kai kuriose srityse vis dar atsilieka, ypač rytų regionuose. Atsižvelgiant į ribotas viešąsias lėšas po 2008 m. ekonominės krizės, didelė svarba teikiama didesnėms privačiojo sektoriaus investicijoms į strateginę transporto infrastruktūrą, siekiant išspręsti investicijų į transporto infrastruktūrą atsilikimą.
„ES ir valstybės narės padarė pažangą plėtojant infrastruktūrą, tačiau dar turi įdėti pastangų sprendžiant žinomus ir būsimus transporto sektoriuje iškylančius iššūkius, – pasakė už apžvalgą atsakingas Europos Audito Rūmų Ladislav Balko. – Sumažėjus investicijų į transporto infrastruktūrą, ES transporto tinklo modernizavimas sulėtėjo, nes vidutinis investicijų lygis yra gerokai mažesnis nei reikia.“