Ilgalaikis nedarbas gali turėti sunkių pasekmių tiek bedarbiams, tiek augimui bei viešiesiems finansams, tačiau, kaip nurodyta Europos Audito Rūmų paskelbtoje ataskaitoje, veiksmai, kurių imtasi kovojant su ilgalaikiu nedarbu, nėra pakankamai tiksliniai. Europos socialinio fondo (ESF) lėšomis nuo 2014 m. ES finansavo keletą priemonių, kuriomis siekiama skatinti galimybes įsidarbinti. Tačiau šios ESF priemonės ne visuomet buvo pritaikytos, kad patenkintų konkrečius ilgalaikių bedarbių poreikius. Auditoriai rekomenduoja Europos Komisijai primygtinai reikalauti, kad valstybės narės taikytų individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį, siekdamos padėti ilgalaikiams bedarbiams naujojo ESF+, kuris apims 2021–2027 m. laikotarpį, lėšomis. Jie taip pat rekomenduoja Komisijai įvertinti galimybės įsidarbinti priemonių, skirtų ilgalaikiams bedarbiams, veiksmingumą.
„Ilgalaikis nedarbas daro poveikį mūsų socialinei struktūrai. Darbo neturintiems asmenims kyla didesnė skurdo bei socialinės atskirties rizika ir net sveikatos problemų, – sakė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Lazaros S. Lazarou. – Nustatėme, kad ES finansuojamomis priemonėmis iki šiol pasinaudojo daug ilgą laiką darbo ieškančių asmenų, tačiau jos nebuvo parengtos konkrečiai atsižvelgiant į juos. Dėl COVID-19 pandemijos ilgalaikio nedarbo problema gali padidėti. Mūsų nuomone, būtų geriau taikyti individualiems poreikiams pritaikytą požiūrį visiems ilgalaikiams bedarbiams pagal nacionalinę aktyvią darbo rinkos politiką.“