Šiandien paskelbtoje specialiojoje ataskaitoje Europos Audito Rūmai ragina patikslinti, koks yra ES fondų indėlis į energijos vartojimo efektyvumą įmonėse. Auditoriai daro išvadą, kad ES finansavimas vis dar nėra pakankamai susietas su įmonių poreikiais. Be to, tikėtina, kad numatomų rezultatų, nors jų neįmanoma įvertinti pagal esamą stebėsenos sistemą, indėlis siekiant ES energijos vartojimo efektyvumo tikslų, bus nedidelis. Be kita ko, auditoriai nustatė, kad kai kurie projektai galėjo būti sėkmingai įgyvendinti ir be viešosios paramos.
Energijos vartojimo efektyvumas yra svarbi ES siekio iki 2050 m. neutralizuoti anglies dioksido poveikį dalis. Tačiau tam vis dar reikia didelių pastangų, ir įmonėms šiuo atžvilgiu tenka svarbus vaidmuo. Todėl, be pačių valstybių narių priemonių, 2014–2020 m. ES skyrė daug lėšų energijos vartojimo efektyvumo didinimui įmonėse remti.
Auditoriai pažymi, kad numatytas ES sanglaudos politikos paramos lygis pastaraisiais metais sumažėjo nuo bendro 3,2 milijardo eurų finansinio paketo 2016 m. iki 2,4 milijardo eurų 2020 m. Be to, dauguma išlaidų buvo sutelktos tik keliose valstybėse narėse. Vos penkių iš jų (Čekijos, Lenkijos, Vokietijos, Italijos ir Bulgarijos) išlaidos sudaro apie du trečdalius įmonių energijos vartojimo efektyvumui paskirstytų lėšų.
„Jei ES nori pasiekti savo tikslą iki 2030 m. išmetamųjų teršalų kiekį sumažinti bent 55 %, labai svarbu didinti įmonių energijos vartojimo efektyvumą, – teigė už ataskaitą atsakingas Europos Audito Rūmų narys Samo Jerebas. – Tačiau kol kas vis dar neaišku, kokį realų poveikį įmonių energijos vartojimo efektyvumui turi ES finansavimas.“