Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, Europos Komisija nustatė pagrindines ES mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) tarptautinimo kliūtis ir ėmėsi įvairių priemonių, kad padėtų joms plėsti verslą į tarptautines rinkas tiek ES, tiek už jos ribų. Tačiau šioms priemonėms kartais trūksta nuoseklumo ir matomumo, ir Komisija ne visada pakankamai jas derina su valstybių narių parengtomis programomis. Būtina užtikrinti geresnę Komisijos parengtos pavyzdinės Europos įmonių tinklo (EĮT) iniciatyvos, kuria nustatomas tarptautinių užmojų turinčioms MVĮ skirtas paramos tinklas, aprėptį ir ilgalaikį kitos, mažesnio masto, iniciatyvos „Startup Europe“, konkrečiai skirtos pradedančiosioms aukštųjų technologijų įmonėms, veiklos tęstinumą.
MVĮ, t. y. įmonės, kuriose dirba mažiau nei 250 darbuotojų, yra ES ekonomikos pagrindas: jos sudaro 99 % visų ES įmonių. Neskaitant finansų sektoriaus, joms tenka du trečdaliai versle sukuriamų darbo vietų ir daugiau kaip pusė ES ekonominės produkcijos, tačiau vos 30 % ES eksporto. Tarptautinėse rinkose MVĮ nėra tokios aktyvios kaip didelės įmonės: jos dažnai nežino apie tarptautinės prekybos ir viešosios paramos schemas ir neretai joms tiesiog trūksta reikiamos praktinės patirties. Siekdama spręsti šiuos klausimus, Komisija parengė daug paramos programų. 2011 m. ji priėmė ES strategiją dėl MVĮ tarptautinimo, kuria siekiama pagerinti visų esamų paramos veiksmų nuoseklumą ir suderinamumą.
„Mažų įmonių reikšmė Europos Sąjungai yra didžiulė. Prekiaudamos visoje Europoje ir eksportuodamos už jos ribų jos gali dar labiau prisidėti prie ES ekonomikos, – teigė už ataskaitą atsakinga Audito Rūmų narė Ivana Maletić. – Komisija turėtų sudaryti palankesnes sąlygas gauti informaciją apie paramą MVĮ tarptautinimui ir priartinti savo programas prie Europos MVĮ, kurios vis dar nežino apie daugelį esamų priemonių bei projektų.“