Kaip teigiama Europos Audito Rūmų ataskaitoje, nepaisant plataus užmojo prognozių ir tam tikrų pastangų, ES pažanga siekiant sujungti elektros energijos rinkas, kad piliečiams ir įmonėms būtų užtikrinta galimybė naudotis pigia energija, buvo lėta. Dėl ES valdymo trūkumų ir sudėtingos reguliavimo priemonių sistemos, kuria sudaromos sąlygos tarpvalstybinei prekybai, susiejant nacionalines elektros energijos rinkas susikaupė vėlavimo atvejų, o tai savo ruožtu trukdė įgyvendinti rinkos taisykles. Be to, Europos Komisijai ir ES energetikos agentūrai ACER vykdant rinkos stebėseną nebuvo atlikta pakankamai patobulinimų. Priežiūros priemonių, kuriomis siekiama apriboti piktnaudžiavimą ir manipuliavimą, nepakanka, o tai reiškia, kad pagrindinė rizikos ES elektros energijos rinkoje našta buvo perkelta galutiniams vartotojams.
1996 m. ES pradėjo įgyvendinti sudėtingą projektą, kuriuo siekiama visiškai integruoti nacionalines elektros energijos rinkas. Buvo siekiama vartotojams užtikrinti kuo mažesnes elektros energijos kainas ir saugesnį ES energijos tiekimą. Tačiau praėjus beveik dešimčiai metų nuo numatyto projekto užbaigimo 2014 m., rinka praktiškai vis dar valdoma taikant 27 nacionalines reguliavimo sistemas. Kaip parodė dabartinė energetikos krizė, didmeninės kainos valstybėse narėse labai skiriasi, o mažmeninėms kainoms didelę įtaką tebedaro nacionaliniai mokesčių tarifai ir tinklo mokesčiai, o ne konkurencija.
„Nepaisant sveikintinų ir reikalingų ES užmojų, elektros energijos rinkos Europoje galėtų būti daug labiau integruotos, – teigė auditui vadovavęs Audito Rūmų narys Mihails Kozlovs. – Dėl dabartinės energetikos ir pragyvenimo išlaidų krizės, su kuria susiduria ES piliečiai, ES turi nedelsdama užbaigti kurti savo elektros energijos vidaus rinką.“