Audito Rūmai tikrina politikų ir programų išlaidas visose ES biudžeto srityse. Mes taip pat audituojame Europos plėtros fondus, kuriuos tiesiogiai finansuoja valstybės narės.
Metinio ES biudžeto lėšos panaudojamos įvairiausiose srityse. Lėšos mokamos siekiant remti tokias skirtingas sritis kaip ūkininkavimas, kaimo ir miesto vietovių plėtra, transporto infrastruktūros projektai, moksliniai tyrimai, bedarbių mokymas, parama šalims, norinčioms įstoti į ES, ar pagalba kaimyninėms ir besivystančioms šalims.
Iš EPF teikiama Europos Sąjungos vystomojo bendradarbiavimo pagalba Afrikos, Karibų baseino ir Ramiojo vandenyno valstybėms (AKR) bei užjūrio šalims ir teritorijoms (UŠT). EPF lėšomis ir bendradarbiavimo priemonėmis siekiama įveikti skurdą, skatinti tvarų vystymąsi bei AKR ir UŠT šalių integraciją į pasaulio ekonomiką.
Pažangus ir integracinis augimas
• Konkurencingumas augimui ir darbo vietų kūrimui
Šių lėšų panaudojimo tikslai apima mokslinių tyrimų ir inovacijų gerinimą, švietimo sistemų tobulinimą ir užimtumo skatinimą, bendrosios skaitmeninės rinkos užtikrinimą, atsinaujinančiųjų išteklių energijos ir energijos vartojimo efektyvumo skatinimą, transporto sektoriaus modernizavimą ir verslo aplinkos gerinimą, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ).
Didžioji lėšų dalis panaudojama dotacijoms privatiems ir viešiesiems naudos gavėjams – Komisija kompensuoja naudos gavėjų projektų išlaidų deklaracijose deklaruotas išlaidas.
• Ekonominė, socialinė ir teritorinė sanglauda
Regioninės plėtros ir miestų politikos išlaidos sudaro apie 80 % šioje išlaidų srityje, kuri daugiausia finansuojama per Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą (SF). Įgyvendinant šią politiką siekiama padėti mažiausiai išsivysčiusioms ES šalims ir regionams pasivyti likusias, stiprinant visų regionų konkurencingumą ir plėtojant jų bendradarbiavimą. Lėšos panaudojamos finansuoti investicijas į infrastruktūrą, darbo vietų kūrimą arba jų išsaugojimą, regioninės ekonomikos plėtros iniciatyvoms ir veiklai, kuria remiamos mažos ir vidutinės įmonės.
Užimtumo ir socialinių reikalų politika apima 20 % likusių šios išlaidų srities lėšų. Jos iš esmės finansuojamos iš Europos socialinio fondo (ESF). Išlaidos apima investicijas į žmogiškąjį kapitalą, remiant mokymus ir kitas užimtumo priemones.
Jos administruojamos kartu su valstybėmis narėmis, bendrai finansuojant į patvirtintas išlaidų programas įtrauktus projektus.
Tvarus augimas: gamtos ištekliai
Ši išlaidų sritis apima bendrą žemės ūkio politiką (BŽŪP), bendrą žuvininkystės politiką (BŽP), kaimo plėtrą ir aplinkosaugos priemones.
BŽŪP siekiama padidinti žemės ūkio našumą, užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, stabilizuoti rinkas, garantuoti produktų tiekimą ir vartotojų galimybes įsigyti produktų už prieinamą kainą. Ji įgyvendinama per du fondus: Europos žemės ūkio garantijų fondą (EŽŪGF), kuris finansuoja visą ES tiesioginę pagalbą ir rinkos priemones, ir Europos žemės ūkio fondą kaimo plėtrai (EŽŪFKP), kuris kartu su valstybėmis narėmis bendrai finansuoja kaimo plėtros programas. BŽŪP išlaidos administruojamos kartu su valstybėmis narėmis. Abiejų fondų finansuojamos išlaidos paskirstomos per maždaug 80 mokėjimo agentūrų, atsakingų už pagalbos paraiškų tinkamumo tikrinimą ir išmokų paramos gavėjams mokėjimą.
BŽP tikslai panašūs į BŽŪP tikslus, o pagrindinė įgyvendinimo priemonė yra Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas (EŽF). Šį fondą bendrai valdo Komisija ir valstybės narės.
ES aplinkos politikos tikslas – prisidėti saugant ir gerinant aplinkos kokybę, piliečių gyvenimą, taip pat racionaliai naudojant gamtos išteklius. Šios srities išlaidas centralizuotai valdo Komisija. Pati svarbiausia yra aplinkos programa (LIFE). Pagal ją bendrai finansuojami su gamta, bioįvairove, aplinkos politika ir valdymu, informacija ir komunikacija susiję projektai.
Saugumas ir pilietybė
Pagrindiniai šios išlaidų srities komponentai yra teisingumo ir vidaus reikalai, sienų apsauga, imigracijos ir prieglobsčio politika, visuomenės sveikata, vartotojų apsauga, kultūra, jaunimas, informavimas ir dialogas su piliečiais.
Europos vaidmuo pasaulyje
Ši išlaidų sritis apima užsienio politikos, pagalbos ES šalims kandidatėms ir potencialioms šalims kandidatėms, taip pat pagalbos kaimyninėms ir besivystančioms šalims išlaidas (išskyrus Europos plėtros fondus).
Jos paskirstomos daugiau kaip 150 šalių, taikant labai įvairias bendradarbiavimo priemones ir paramos teikimo metodus. Išlaidas įgyvendina Komisijos generaliniai direktoratai tiesiogiai iš Komisijos būstinės Briuselyje arba per ES delegacijas šalyse gavėjose, arba bendrai su tarptautinėmis organizacijomis.
Administravimas
Ši išlaidų sritis apima ES institucijų ir kitų įstaigų išlaidas. Išlaidos žmogiškiesiems ištekliams (atlyginimai, išmokos ir pensijos) sudaro apie 60 % visos sumos. Likusios išlaidos – tai pastatų, įrangos, energijos, komunikacijų ir informacinių technologijų išlaidos. Mūsų vykdomų Europos Sąjungos agentūrų ir kitų decentralizuotų įstaigų auditų rezultatai pateikiami specialiosiose metinėse ataskaitose, kurios kartu su rezultatų santrauka yra skelbiamos atskirai.
Kompensacijos
Tai – laikini mokėjimai, skirti užtikrinti, kad Kroatija, kurį į ES įstojo 2013 m. liepos mėn., prisidėtų prie ES biudžeto ne daugiau, nei ji iš jo gauna naudos pirmaisiais metais po įstojimo.