Mūsų auditai
Kaip atliekamas faktinis audito darbas?
Pagrindiniai audito proceso etapai yra šie:
• programavimas: daugiamečių ir metinių audito prioritetų nustatymas remiantis rizikos ir politikos analize bei atitinkama audito užduočių atranka.
• audito planavimas: detalių audito etapų nustatymas siekiant užtikrinti, kad procesas būtų efektyvus ir veiksmingas, konkrečios audito apimties ir metodo nustatymas, išteklių ir tarpinių reikšmių planavimas.
• audito darbas vietoje: tiesioginių audito įrodymų gavimas vietoje ES institucijose, agentūrose ir decentralizuotose įstaigose, valstybių narių nacionalinėse ir regioninėse administracijose ir kitų ES lėšų gavėjų lygmeniu. Auditai atliekami taikant įvairius metodus, kaip antai dokumentų ir ataskaitų peržiūras, tiesioginius apklausos metodus, tokius kaip pokalbiai, ekspertų grupės ir apklausos, taip pat analitines procedūras, pavyzdžiui, daugelio kriterijų analizę ir lyginamąją analizę. Audituojamos įstaigos privalo persiųsti visus dokumentus ar informaciją, kurie, mūsų auditorių nuomone, yra būtini auditui atlikti.
• kartu su audituojamu subjektu vykdomas patvirtinimas: faktų tikrinimas su audituojama įstaiga ir nustatytų faktų pagrįstumo patvirtinimas. (Nustatyti) faktai yra patvirtinami keliais etapais, įskaitant, kai taikoma, su valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų audituojamomis įstaigomis.
• ataskaitų teikimas: audito metu nustatytų faktų, išvadų ir rekomendacijų pateikimas ataskaitoje kartu su audituojamo (-ų) subjekto (-ų) atsakymais. Visos mūsų ataskaitos skelbiamos viešai.
• tolesnė peržiūra: įvertinimas, kokiu mastu audituojamas (-i) subjektas (-ai) atsižvelgė į rekomendacijas, paprastai per trejus metus nuo audito pabaigos.
Kiek laiko trunka jūsų auditai?
Pagal tikslinį terminą, sutartą su Europos Parlamentu, savo atrinktus auditus turime užbaigti per trylika mėnesių nuo išsamaus plano patvirtinimo iki ataskaitos priėmimo. Atsižvelgdami į visus pirmiau paminėtus etapus, šį procesą laikome labai efektyviu laiko požiūriu, ypač dėl to, kad mūsų ataskaitos turi būti išverstos į 23 Europos Sąjungos kalbas.
Ką reiškia „veiklos auditas“?
Mūsų veiklos auditų metu nagrinėjamas ES politikos sričių ir programų veiksmingumas, efektyvumas ir ekonomiškumas ir tikrinama, ar ES pajamų arba išlaidų srityse buvo taikomi patikimo finansų valdymo principai. Šie auditai apima labai įvairias temas, ypatingą dėmesį skiriant tvariam gamtos išteklių naudojimui, augimui ir įtraukčiai, migracijai, saugumui ir pasauliniam vystymuisi, bendrajai rinkai ir atskaitingai bei efektyviai ES, kuriančiai Europos pridėtinę vertę.
Kaip atrenkate savo audito užduotis?
Mes atrenkame savo audito užduotis savarankiškai, taikydami griežtą metinę atrankos ir prioritetų nustatymo procedūrą, grindžiamą rizikos vertinimu, apimančiu visas įvairias ES politikos sritis ir visą ES biudžetą. Taip pat atsižvelgiame į institucinių suinteresuotųjų subjektų, kaip antai Europos Parlamento, indėlį.
Be to, priimame daugiametes strategijas, kuriomis siekiama įgyvendinti ilgalaikius prioritetus, susijusius tiek su audito sritimis ir metodais, tiek su mūsų vidaus organizacija.
Kokių ekspertinių žinių Audito Rūmai turi, kad galėtų atlikti specializuotus auditus? Ar naudojatės išorės ekspertų paslaugomis?
Audito srityje pas mus dirba įvairiausių profesijų darbuotojai, turintys patirties tiek viešajame, tiek privačiajame sektoriuje, įskaitant apskaitą, finansų valdymą, vidaus ir išorės auditą, teisę ir ekonomiką. Kai mums reikia papildomų įžvalgų, susijusių su konkrečia politikos sritimi, pavyzdžiui, bankų priežiūra, samdome specialistus.
Be to, pasinaudojame išorės ekspertų paslaugomis: su jais aptariame savo audito planavimą ir rizikų analizę, jie taip pat gali prisidėti prie atrinktų auditų ir apžvalgų rengimo ir vykdymo.
Valstybėse narėse kai kurie auditai taip pat atliekami bendradarbiaujant su nacionalinėmis aukščiausiosiomis audito institucijomis (AAI), o jų auditoriai gali prisijungti prie mūsų grupių.
Kodėl auditus atliekate praėjus keleriems metams po politikos ar programos įgyvendinimo?
Manome, kad svarbu, jog įgyvendinant ES politikas būtų pasiekti numatyti tikslai ir kad išlaidų programos užtikrintų ekonominę naudą. Todėl turime leisti praeiti tam tikram laikui, kad projektai ir programos būtų įgyvendinti ir būtų gauti pirmieji rezultatai. Kartais, priklausomai nuo politikos ir programos, tai gali užtrukti kelerius metus. Todėl dauguma mūsų auditų ir apžvalgų yra ex post. Priešingu atveju mes negalime atlikti savo vertinimo remdamiesi įrodymais.
Kaip užtikrinate savo auditų nepriklausomumą ir objektyvumą?
Mūsų auditai atliekami vadovaujantis INTOSAI, Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos, nustatytu kokybės kontrolės kodeksu. Mūsų auditoriams taikomas INTOSAI profesinio elgesio kodeksas. Be kita ko, reikalaujama, kad jie būtų laisvi nuo aplinkybių ar įtakos, kurios gali kelti pavojų arba būti laikomos kaip keliančios pavojų jų profesinei nuovokai, ir veiktų nešališkai.
Sutartyje taip pat reikalaujama, kad vykdydami savo pareigas mūsų nariai būtų visiškai nepriklausomi. Tai reiškia, kad jie negali siekti gauti ar priimti nurodymų iš bet kurio išorės šaltinio, turi susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, nesuderinamų su jų pareigomis, ir negali užsiimti jokia kita profesine veikla, mokama ar nemokama. Jei jie nesilaiko šių sąlygų, Teisingumo Teismas gali atleisti juos iš pareigų.
Kas atsitinka su jūsų rekomendacijomis po to, kai paskelbiama ataskaita?
Mūsų darbo rezultatus gali naudoti Europos Komisija, Parlamentas, Taryba, nacionaliniai parlamentai ir valstybių narių institucijos, kad būtų pagerintas ES politikos sričių ir programų įgyvendinimas vietoje. Šie patobulinimai gali būti teisės aktų ar reglamentų pakeitimai, geresnės gairės arba naujas politikos ar programos įgyvendinimo metodas. Laikui bėgant, visiškai ar iš dalies patvirtinami apie devyniasdešimt procentų mūsų rekomendacijų. Atmetami mažiau kaip penki procentai mūsų rekomendacijų.
Ar jūs vykdote tolesnę jų peržiūrą?
Taip. Paprastai po trejų metų tikriname, kokiu mastu įgyvendintos mūsų rekomendacijos.
Ar galite užtikrinti savo rekomendacijų vykdymą?
Mūsų užduotis – teikti konsultacijas rekomendacijų forma, o ne užtikrinti jų vykdymą.
Jei mūsų auditų metu nustatoma, kad lėšos buvo neteisėtai išmokėtos ir turi būti susigrąžintos, Komisija turi priemonių tai užtikrinti, be kita ko, valstybių narių institucijų įgyvendinamų ES išlaidų programų atveju.
Tais atvejais, kai įtariame sukčiavimą, klausimą perduodame OLAF – Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybai, kuri turi savo ekspertus. Šie įgūdžiai skiriasi nuo audito įgūdžių ir šiame jų atskyrime matome būdą, kaip kuo geriau tuos įgūdžius panaudoti. OLAF tiria bylas ir, priklausomai nuo rezultato, perduoda jas nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo tarnyboms.
Tada tolesnės peržiūros veiksmais nustatome, kokių taisomųjų veiksmų ėmėsi Komisija ir OLAF, ar dėl šių atvejų, priklausomai nuo nacionalinių prokuratūrų atliekamų tyrimų rezultatų, buvo taikomos teisminės sankcijos.
Mūsų nariai ir mūsų darbas su kitais asmenimis
Kaip skiriami Europos Audito Rūmų nariai?
Europos Audito Rūmų narius, kuriuos siūlo atitinkamos valstybių narių vyriausybės, skiria Taryba, pasikonsultavusi su Europos Parlamentu. Nariai skiriami šešerių metų kadencijai su galimybe ją pratęsti. Jie privalo savo pareigas vykdyti visiškai nepriklausomai ir siekdami bendro Europos Sąjungos intereso.
Ar patys nariai dalyvauja atliekant auditus?
Taip. Be to, kad sudaro Audito Rūmų narių kolegijos dalį, nariai skiriami dirbti į vieną iš penkių kolegijų, kurių kiekviena specializuojasi skirtingose politikos srityse. Šios kolegijos priima daugumą audito ataskaitų ir nuomonių.
Kiekvienas narys taip pat yra atsakingas už konkrečias užduotis, visų pirma audito srityje. Audito darbą, po kurio parengiama ataskaita, atlieka kolegijos auditoriai. Tuomet narys pristato ataskaitą kolegijai ir (arba) visos sudėties Audito Rūmams tvirtinti, po to – Europos Parlamentui ir kitiems svarbiems instituciniams suinteresuotiesiems subjektams bei žiniasklaidai.
Kaip bendradarbiaujate su Europos Parlamentu, Taryba ir nacionaliniais parlamentais?
Tai, kad mes priimame sprendimą dėl savo darbo programos ir ją įgyvendiname visiškai nepriklausomai, nereiškia, kad mes dirbame vakuume. Tai taip pat netrukdo mums užmegzti ryšių su mūsų instituciniais partneriais, kad sužinotume, kokie yra jų informacijos poreikiai. Esame užmezgę glaudžius santykius su Europos Parlamentu, kad planavimo procese kuo anksčiau galėtume gauti audito pasiūlymus. Taip pat įsiklausome į Tarybos – valstybių narių – balsą ir iš tiesų į pačių valstybių narių parlamentų nuomonę. Pastaraisiais metais gavome daug pasiūlymų, kurie buvo labai naudingi ir dėl kurių mes ėmėmės veiksmų.
Žinoma, palaikome nuolatinį dialogą ir su Europos Komisija, institucija, kuri yra daugiausia atsakinga už mūsų rekomendacijų įgyvendinimą.
Kaip bendradarbiaujate su audito tarnybomis valstybėse narėse?
Mes palaikome labai glaudžius darbinius santykius su ES valstybių narių aukščiausiosiomis audito institucijomis (AAI) ES ryšių palaikymo komiteto ir dvišalių santykių kontekste.
ES AAI auditoriai gali mus lydėti, kai atliekame audito darbą vietoje jų valstybėse narėse.
Mes taip pat keičiamės informacija ir patirtimi, būdami EUROSAI ir INTOSAI, Europos ir tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos, nariais.
Ar atlikdami savo audito darbą atsižvelgiate į kitų asmenų darbą?
Taip. Pastaraisiais metais vidaus kontrolės priemonės Europos Komisijoje ir valstybėse narėse buvo ženkliai sustiprintos, taigi galime labiau jomis remtis vertindami išlaidų tvarkingumą. Šiuo metu mes bandome su mūsų metiniu patikinimo pareiškimu sanglaudos politikos srityje susijusį atestavimo užduoties metodą.
Ši naujovė skatina atskaitomybę ir padeda dar labiau pagerinti ES finansų valdymą. Šį požiūrį ketiname taikyti visose tose ES biudžeto srityse, kuriose laikomasi būtinų sąlygų ir kai toks požiūris yra ekonomiškai efektyvus.
Mūsų metinė ataskaita
Koks yra Europos Audito Rūmų vaidmuo ES biudžeto srityje?
Kiekvienais metais tikriname ES finansines ataskaitas ir pateikiame nuomonę dviem klausimais: ar finansinės ataskaitos yra teisingos ir patikimos ir kokiu mastu galima įrodyti, kad pinigai buvo gauti arba išleisti laikantis taikomų ES ir nacionalinių taisyklių.
Tai yra pagrindas mūsų patikinimo pareiškimui, kurį turime pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 287 straipsnį.
Ar teisybė, kad Europos Audito Rūmai niekada nėra pasirašę ES finansinių ataskaitų?
Ne. Mes pasirašėme su kiekvienais finansiniais metais nuo 2007 m. susijusias finansines ataskaitas, pripažindami, kad jos yra patikimos (pateikėme palankią nuomonę). Tai reiškia, kad mes padarėme išvadą, kad finansinėse ataskaitose ES finansinė būklė ir tų metų rezultatai visais reikšmingais aspektais yra pateikti teisingai.
Be nuomonės dėl finansinių ataskaitų, remiantis audito darbu, mūsų prašoma pateikti nuomonę apie tai, ar su jomis susiję mokėjimai buvo atlikti laikantis taikomų taisyklių.
Vienas iš elementų, kuriais remdamiesi mes suformuluojame savo nuomonę, yra mūsų klaidų lygio įvertis audituojamoje populiacijoje. Mokėjimai yra laikomi klaidingais, jei pinigai neturėjo būti sumokėti iš ES biudžeto, nes buvo panaudoti nesilaikant ES ir (arba) nacionalinių taisyklių.
Pastaruosius kelerius metus įvertintas klaidų lygis mokėjimuose mažėjo: 2014 m.: 4,4 %, 2015 m.: 3,8 %; 2016 m.: 3,1 %; 2017 m.: 2,4 %; 2018 m.: 2,6 %. Be to, nuo 2016 m. didelė audituotų išlaidų dalis nebuvo paveikta reikšmingo klaidų lygio. Tuo remdamiesi nuo tada mes teikėme „sąlyginę nuomonę“.
Kas yra „palanki, sąlyginė ir neigiama nuomonė“?
„Palanki“ nuomonė reiškia, kad skaičiai atspindi teisingą ir nešališką vaizdą ir atitinka finansinės apskaitos taisykles.
„Sąlyginė“ nuomonė reiškia, kad auditoriai negali pateikti palankios nuomonės, tačiau nustatytos problemos nėra paplitusios, t. y. jos neegzistuoja visoje populiacijoje.
„Neigiama“ nuomonė reiškia plataus masto problemas.
Kas yra „reikšmingas klaidų lygis“?
Kalbant audito terminais, reikšmingas klaidų lygis yra klaidų lygis, kuris gali turėti poveikį numatomų finansinės būklės ataskaitų ir audito ataskaitos naudotojų sprendimui. Mes ir Europos Komisija reikšmingumo lygiui nustatyti taikome 2 % ribą.
Jei, pavyzdžiui, įvertinta, kad klaidų lygis yra 2 %, ar tai reiškia, kad apie 3 milijardai eurų ES lėšų buvo iššvaistyta?
Ne. Toks požiūris gali klaidinti, kadangi tarp „klaidos“ ir „iššvaistymo“ yra didelis skirtumas. Atlikdami savo testus, mes tikriname, ar ES lėšos buvo panaudotos numatytam tikslui, ar turėtos išlaidos buvo tinkamai apskaičiuotos ir ar buvo laikomasi tinkamumo sąlygų. Būtent tai parodo klaidų lygio įvertis.
Kai kurios klaidos susijusios su mokėjimais, kurie neatitiko tinkamumo sąlygų: pavyzdžiui, ūkininkų neteisingai deklaruoti plotai, parama, skirta mokslinių tyrimų įmonei, klasifikuotai kaip „maža arba vidutinė įmonė“, bet iš tikrųjų priklausančiai stambiai bendrovei. Tokiais atvejais ES lėšos vis dar galėjo turėti teigiamos įtakos ir duoti tam tikros naudos, nors ne visai buvo laikomasi jų panaudojimo sąlygų.
Kita vertus, kai kurios teisėtos ir tvarkingos išlaidos vis dėlto gali būti susijusios su iššvaistymu, pavyzdžiui, uosto infrastruktūra, pastatyta tinkamai neatsižvelgus į būsimus krovinių srautus.
Ar jūsų nustatytos klaidos yra sukčiavimo atvejai?
Dažniausiai ne. Sukčiavimas yra sąmoninga apgaulė siekiant tam tikros naudos. Nors atliekant standartines audito procedūras gali būti sunku nustatyti sukčiavimo atvejus, atlikdami savo audito testus, kasmet nustatome kai kuriuos įtariamo sukčiavimo atvejus.
2018 m. iš maždaug 728 audituotų operacijų nustatėme 9 įtariamo sukčiavimo atvejus (2017 m. – 13). Visi šie atvejai perduodami OLAF, Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybai.
Kodėl jūsų metinėje ataskaitoje nustatytas įtariamo sukčiavimo atvejų skaičius toks žemas?
Mes nesistengiame nustatyti sukčiavimą; tai nėra mūsų, kaip ES išorės auditoriaus, funkcija. Kai mes įtariame sukčiavimą, mes apie tai informuojame OLAF, Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybą. OLAF tiria bylas ir, priklausomai nuo rezultato, perduoda jas nacionalinėms baudžiamojo persekiojimo tarnyboms.
Po to tolesnės peržiūros veiksmais nustatome, kokių taisomųjų veiksmų ėmėsi Komisija ir OLAF, ar dėl šių atvejų, priklausomai nuo nacionalinių prokuratūrų atliekamų tyrimų rezultatų, buvo taikomos teisminės sankcijos.
Kodėl rengdami savo metinę ataskaitą neaudituojate visų ES valstybių narių?
Mes atliekame ES biudžeto auditą ir tikriname, kaip jį valdo Europos Komisija; jis nėra skirtas informacijai apie atskiras valstybes nares rinkti. Taigi remdamiesi su mūsų patikinimo pareiškimu susijusiu auditu, mes pareiškiame audito nuomonę dėl visų ES pajamų ir išlaidų tvarkingumo. Tai paaiškina, kodėl bent jau kai kuriose biudžeto srityse į mūsų audito imtį kasmet įtraukiamos ne visos valstybės narės.
Tuo pat metu, rengdami savo specialiuosius vertinimus, kiekvienais metais teikiame išsamesnę informaciją apie pagrindines išlaidų sritis.
