Tikrinome, kaip Komisija valdo aštuonis tarpvalstybinius didžiulio masto transporto projektus trylikoje valstybių narių. Tai pagrindinės trūkstamos jungtys, siekiant sujungti nacionalinius tinklus, kad būtų sukurti vientisi Europos transporto koridoriai. Visos įvertintos atrinktų TPI išlaidos sudarė 54,0 milijardo eurų, iš kurių iki šiol ES yra išmokėjusi 3,4 milijardo eurų.
Nustatėme, jog mažai tikėtina, kad pagrindinis tinklas pradės veikti iki 2030 m., kaip planuota 2013 m. Dėl vėlavimų statant ir pradedant eksploatuoti šiuos didžiulio masto projektus iškyla rizika veiksmingam penkių iš devynių TEN-T koridorių veikimui. Aptikome prasto planavimo ir neefektyvaus įgyvendinimo pavyzdžių. Nors Komisijos vykdoma tinklo užbaigimo laiku priežiūra turi trūkumų ir yra nutolusi, Komisija turi priemonę, kuria galima remtis gerinant veiklos rezultatus.
Siekdami pagerinti patikimą šių kelių milijardų eurų investicijų finansų valdymą, pateikiame keletą rekomendacijų, kaip paremti ilgalaikį šių kelių milijardų investicijų į infrastruktūrą planavimą, valdymą ir priežiūrą.
Audito Rūmų specialioji ataskaita pagal SESV 287 straipsnio 4 dalies antrą pastraipą.
Podcasts:
„Rail Baltica“ (LT)
Lionas–Turinas (EN)
Brenerio pagrindinis tunelis (EN)
Fėmarno juostos fiksuota jungtis (EN)
„Basque Y“ ir jos jungtis su Prancūzija (EN)
Senos–Šiaurės Europos kanalas (pagrindinė Senos–Šeldės jungties sudedamoji dalis) (EN)
Greitkelis A1 (EN)
Geležinkelio linija E59 (EN)
