​

ES siekia savo tikslų įgyvendindama įvairių sričių politiką. Šias politikos sritis ji finansuoja iš savo biudžeto. Audito Rūmų darbas apima šio biudžeto ir jo lėšomis remiamų politikos sričių auditą.

Kur leidžiami pinigai?

Pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą (DFP) ES išleis daug daugiau lėšų nei ankstesniu 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu. Per šį laikotarpį ES galės išleisti 1,8 trilijono eurų (2018 m. kainomis). Tai apima iki 750 milijardų eurų ekonomikos gaivinimo priemonei – iniciatyvai „Next Generation EU“, kuri yra ES atsakas į COVID-19 krizę, papildant peržiūrėtą 2021–2027 m. DFP, kurios vertė – 1,1 trilijono eurų. 27 valstybės narės taip pat sutiko iš dalies finansuoti šią ekonomikos gaivinimo programą išleisdamos valstybės skolos vertybinius popierius. Šie sprendimai žymi tikrą istorinį pokytį ES finansų srityje.

ES metinės DFP išlaidos sudaro apie 1 % ES bendrųjų nacionalinių pajamų (BNPj), palyginti su 27 ES valstybių narių vidaus viešosiomis išlaidomis, kurios sudaro apie 50 % BNPj.

ES išlaidos vykdomos tokiu pat būdu. Kas septynerius metus, gavusi Europos Parlamento pritarimą, Europos Sąjungos Taryba priima bendrą išlaidų planą (DFP), kuriuo reglamentuojamos kitų septynerių metų laikotarpio išlaidos visose ES politikos srityse. Kiekvienais metais Komisija pateikia metinį ES biudžetą. Jos siūlomos sumos kiekvienoje politikos srityje turi neviršyti DFP tiems metams nustatytos viršutinės ribos.

2021–2027 m. DFP numatyti mokėjimai iš viso sudaro 1 074 milijardus eurų (2018 m. kainomis), apie 153 milijardus eurų per metus. Išlaidos vykdomos pagal toliau nurodytas antraštines dalis (daugiau informacijos rasite čia).

Didžiausia 2021–2027 m. ES DFP biudžeto išlaidų dalis skiriama sanglaudai, atsparumui ir vertybėms (35 % biudžete numatytų sumų), gamtos ištekliams ir aplinkai (33 %), bendrajai rinkai, inovacijoms ir skaitmeninei ekonomikai (12 %).

Be 2021–2027 m. DFP, priemone NGEU nustatyta papildoma iki 750 milijardų eurų suma (2018 m. kainomis paskolų ir negrąžintinos paramos forma) padidinamos išlaidos, skirstomos naudojant naujas ir jau suplanuotas ES biudžeto priemones. Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (EGADP) yra pagrindinė NGEU dalis. Pagal ją bus suteikta 672,5 milijardo eurų paskolų ir dotacijų ES šalių vykdomoms reformoms ir investicijoms remti. EGADP taikomas išlaidų modelis, kuris skiriasi nuo kitų priemonių modelio. Valstybės narės lėšas gauna pagal tai, ar pasiektos reformų ir investicijų įgyvendinimo tarpinės ir siektinos reikšmės, o ne remiantis pateiktomis kompensuoti išlaidomis. Penkių programų (kaimo plėtros, Teisingos pertvarkos fondo, „InvestEU“, „RescEU“, programos „Europos horizontas“) finansavimas pagal NGEU papildo finansavimą pagal 2021–2027 m. DFP, o viena programa (REACT EU) yra nauja iniciatyva.

Iš kur gaunami pinigai?

Valstybės narės nusprendė, kad pajamos, kurias jos gauna iš kelių šaltinių, bus automatiškai siunčiamos ES. Pajamos iš šių šaltinių vadinamos nuosavais ištekliais. Nuosavų išteklių pajamos daugiausia gaunamos iš muitų, surinktų prie ES išorės sienų, kiekvienos valstybės narės įneštų pajamų, pagrįstų jos BNPj, ir nacionalinių PVM pajamų. Kitaip nei įgyvendinant standartinę DFP, NGEU finansavimas užtikrinamas lėšomis, kurias Komisija ES vardu skolinasi kapitalo rinkose. Numatyti nauji nuosavi ištekliai daliai ES grąžinamų sumų, susijusių su NGEU, padengti.

Kas valdo pinigus?

Europos Komisijai tenka bendra atsakomybė už metinio ES biudžeto vykdymą. Tačiau dauguma išlaidų programų valdomos kartu su nacionalinėmis vyriausybėmis, todėl atsakomybę už jas dalijasi nacionalinės vyriausybės ir Komisija. Europos Komisija įgyvendina EGADP taikydama tiesioginį valdymą kartu su valstybėmis narėmis kaip paramos gavėjomis. Lėšos išmokamos tiesiogiai valstybėms narėms, atsižvelgiant į pažangą, padarytą įgyvendinant jų nacionalinius ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus, kuriuos įvertina Komisija ir vėliau patvirtina Europos Sąjungos Taryba.

Kas prižiūri, kaip ES valdo savo pinigus?

Europos Parlamentas atstovauja ES piliečiams. Atlikdamas savo vaidmenį Parlamentas turi kiekvienais metais įsitikinti, kad Komisija tinkamai valdė ES lėšas, už kurias ji yra atsakinga. Šiuo tikslu Europos Parlamentas, remdamasis Komisijos parengtomis metinėmis ataskaitomis, atidžiai nagrinėja, kaip įvykdytas biudžetas. Jei jis įsitikina, kad ataskaitos yra teisingos ir kad lėšos tinkamai išleistos, jis jas oficialiai patvirtina – tai vadinama biudžeto įvykdymo patvirtinimo procedūra. Būtent čia į procesą įsitraukia Audito Rūmai: savo metinėje ataskaitoje Audito Rūmai pateikia audito nuomonę dėl ES metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Europos Parlamentas mūsų audito nuomone remiasi, kai sprendžia, ar ES piliečių vardu patvirtinti ES finansines ataskaitas.

Kokius pinigus Audito Rūmai audituoja?

Mes kasmet audituojame ES biudžeto pajamas ir išlaidas. Tai – su mūsų patikinimo pareiškimu susijusio darbo dalis. Teikiame nuomonę dėl metinių finansinių ataskaitų patikimumo ir dėl to, ar jose atspindimos operacijos atitiko taisykles. Šio darbo rezultatus skelbiame savo metinėje ataskaitoje ir specialiosiose metinėse ataskaitose.

Pateikiame atskirą nuomonę dėl EGADP išlaidų tvarkingumo.

Taip pat atliekame kitus auditus (daugiausia veiklos auditus, t. y. tikriname, ar pinigai išleisti išmintingai, t. y. ekonomiškai, efektyviai ir veiksmingai), susijusius su konkrečiomis išlaidomis ir politikos sritimis, kurias ES remia, arba biudžeto ir valdymo temomis, kurių rezultatai skelbiami specialiosiose ataskaitose.

Susiję saitai