Savo 2018 m. metinėje ataskaitoje, paskelbtoje šiandien, Europos Audito Rūmai (EAR) daro išvadą, kad ES finansinėse ataskaitose „tikrai ir teisingai“ atspindima ES finansinė padėtis. Trečius metus iš eilės auditoriai pateikė sąlyginę nuomonę dėl finansinėse ataskaitose atspindimų finansinių operacijų tvarkingumo. Tai atspindi faktą, kad didelė dalis ES 2018 m. išlaidų nebuvo reikšmingai paveikta klaidų, ir kad tokios klaidos nebėra paplitusios visose išlaidų srityse. Be to, auditoriai teigia, kad vis dar lieka sunkumų didelės rizikos išlaidų srityse, kaip antai kaimo plėtros ir sanglaudos srityse.
„Dėl finansų valdymo patobulinimų ES dabar atitinka aukštus atskaitomybės ir skaidrumo standartus naudojant viešąsias lėšas. Tikimės, kad naujos sudėties Komisija ir valstybės narės ir toliau dės šias pastangas, – teigė Europos Audito Rūmų pirmininkas Klaus-Heiner Lehne. – Naujos teisėkūros kadencijos pradžia ir naujas finansinio programavimo laikotarpis atveria naują galimybę. Politikos formuotojai turėtų ja pasinaudoti, kad sutelktų ES politikos sritis ir išlaidas į rezultatų ir pridėtinės vertės pasiekimą.“
Bendras su ES išlaidomis susijusių netikslumų lygis išliko stabilus tame pačiame intervale, kuris buvo nustatytas ankstesniais dvejais metais. Auditoriai 2018 m. išlaidose nustatė 2,6 % klaidų (2,4 % 2017 m. ir 3,1 % 2016 m.). Klaidos buvo daugiausia nustatytos didelės rizikos išlaidų srityse, kaip antai kaimo plėtros ir sanglaudos srityse, kuriose mokėjimai iš ES biudžeto yra atliekami siekiant kompensuoti paramos gavėjų patirtas išlaidas. Šioms išlaidų sritims taikomos sudėtingos taisyklės ir tinkamumo finansuoti kriterijai, dėl kurių gali atsirasti klaidų.
Auditoriai teigia, kad užsitikrinusi atnaujintą lyderystę ES institucijose ir šiais metais įvykus Europos Parlamento rinkimams, ES yra svarbioje kryžkelėje ir turi pasinaudoti šiuo postūmiu teikti rezultatus. Kadangi ES biudžetas sudaro ne daugiau kaip 1 % visų valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų, ypatingai svarbu, kad ES lėšos ne tik atitiktų taisykles, bet ir duotų rezultatų.
Auditoriai taip pat akcentuoja ES biudžeto ir finansų valdymo sunkumus, kurie yra ypač svarbūs naujajam ilgalaikiam biudžeto ciklui. Valstybių narių struktūrinių ir investicinių fondų, kurie sudaro beveik pusę dabartinės daugiametės finansinės programos (DFP), įsisavinimo lygis vis dar yra žemas, nepaisant didesnio pagreičio ir 2018 m. gerokai išaugusio paraiškų skaičiaus. Komisija turi imtis priemonių, kad išvengtų nederamo spaudimo mokėjimo poreikiams prieš prasidedant naujajai DFP (2021–2027 m.), o tai gali lemti pavėluotos dabartinės DFP paraiškos. Be to, garantijų, remiamų ES biudžeto lėšomis (92,8 milijardo eurų 2018 m. pabaigoje), padidėjimas prisideda prie biudžetui kylančios rizikos, kurią Komisija turės šalinti pagal naująją DFP.