Istorija

Europos Audito Rūmai buvo įsteigti tuomet, kai Europos Bendrija (ES pirmtakė) siekė tapti demokratiniu požiūriu labiau atskaitinga savo piliečiams. Du pagrindiniai įvykiai buvo Europos Parlamento įgaliojimų išplėtimas biudžeto kontrolės srityje ir Europos Bendrijos biudžeto finansavimas vien iš savų išteklių. Bendrija suvokė, kad norint padėti Parlamentui ir Tarybai užtikrinti demokratinę jos finansų kontrolę jai taip pat yra būtinas visiškai nepriklausomas išorės auditorius. Nuo tada, kai 1958 m. buvo įsteigta Bendrija, šią užduotį atliko maža audito valdyba, kuri, kaip ilgainiui paaiškėjo, neturėjo būtinų įgaliojimų ar išteklių užtikrinti tinkamą sparčiai augančio biudžeto auditą.

Pagrindinį postūmį įsteigti Europos Audito Rūmus padarė Europos Parlamento biudžeto kontrolės komiteto pirmininkas Heinrich Aigner, kuris nuo 1973 m. labai aktyviai palaikė išorės audito įstaigos Bendrijos lygmeniu idėją. Audito Rūmai buvo įsteigti 1975 m. liepos 22 d. Briuselio sutartimi ir, įsikūrę Liuksemburge, savo veiklą pradėjo 1977 m. spalio mėn. Europos Teisingumo Teismo pirmininkas Hans Kutscher juos tuo metu pavadino Bendrijos „finansine sąžine“.

Audito Rūmai pilnaverte Europos Sąjungos institucija tapo 1993 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus Mastrichto sutarčiai. Jiems suteikus vienodą statusą su Komisija, Taryba ir Parlamentu padidėjo jų nepriklausomumas ir autoritetas. Mastrichto sutartyje taip pat buvo įvesta naujovė, kuri vėliau tapo skiriamuoju Audito Rūmų darbo rezultatu – metinis patikinimo pareiškimas dėl ES finansinių ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo.

Audito Rūmų vaidmuo buvo dar labiau sustiprintas 1999 m. įsigaliojus Amsterdamo sutarčiai, kurioje buvo patvirtintas jų nepriklausomumas ir buvo išplėsti jų įgaliojimai į kitas politikos sritis. Sutartyje buvo išryškintas Audito Rūmų vaidmuo kovojant su sukčiavimu ir jiems buvo suteikta teisė kreiptis į Teisingumo Teismą siekiant apsaugoti savo prerogatyvas nuo kitų institucijų pažeidimų.

2003 m. Nicos sutartyje buvo patvirtintas principas, kad Audito Rūmus sudarys po vieną narį iš kiekvienos valstybės narės, ir buvo pabrėžta institucijos bendradarbiavimo su nacionalinėmis audito įstaigomis svarba.

 

Lisabonos sutartyje, kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., buvo vėl patvirtinti Audito Rūmų įgaliojimai ir ES institucijos statusas. Audito Rūmams taip pat yra svarbu tai, kad sutartyje buvo įtvirtinti ES lėšų valdymo ir tikrinimo tvarkos pokyčiai sustiprinant Europos Parlamento su biudžetu susijusius įgaliojimus ir pabrėžiant valstybių narių atsakomybę už biudžeto vykdymą.

Plečiantis ES taip pat keitėsi Audito Rūmų struktūra. 1977 m. turėjusi devynis narius ir 120 darbuotojų, dabar ji turi 27 narius – dirbančius penkiose kolegijose – ir beveik 900 profesinės srities bei administracinio personalo iš visų valstybių narių. Kaip audito įstaiga, turinti vienodą svarbą kaip ir nacionalinės aukščiausiosios audito institucijos (AAI), kurios veiklą vykdo valstybėse narėse ir už ES ribų, Audito Rūmai siekia būti viešojo sektoriaus audito įvykių priekyje, bendradarbiaudami su kitomis AAI profesinių standartų ir geros praktikos rengimo srityje.

Susiję saitai