Kad užsitęsęs mokslinių tyrimų ir inovacijų (MTI) srities atotrūkis Europos Sąjungoje sumažėtų ir būtų atskleistas prastesnių rezultatų pasiekusių šalių potencialas, Europos Komisija taiko specialias priemones (vadinamąsias dalyvių skaičiaus didinimo priemones), kuriomis siekiama šioms šalims sudaryti geresnes galimybes gauti būtiną ES finansavimą. Vis dėlto šiandien paskelbtoje ataskaitoje Europos Audito Rūmai nurodo, kad realūs pokyčiai iš esmės priklauso nuo nacionalinių vyriausybių. Siekdamos paspartinti investicijas ir reformas, jos privalo MTI teikti pirmenybę. Dalyvių skaičiaus didinimo priemonės šių šalių pažangą gali tik paskatinti, tačiau vien jų nepakanka, kad nacionalinėse MTI ekosistemose būtų įgyvendinti reikalingi pokyčiai.
Dalyvavimas daugiametėse ES MTI programose grindžiamas kompetencija, o tai reiškia, kad atrenkami tik geriausi pasiūlymai. Todėl tyrėjams ir novatoriams iš prastesnių rezultatų pasiekusių šalių, kuriose MTI ekosistemos yra mažiau išvystytos, kyla sunkumų konkuruoti su savo kolegomis iš geresnių rezultatų pasiekusių šalių ir šiose programose jiems rečiau pasiseka laimėti. Tai savo ruožtu riboja jų šalių galimybes pašalinti MTI srities trūkumus. Šį užburtą ratą Europos Sąjunga bandė įveikti nustatydama priemones, kuriomis siekiama didinti 2014–2020 m. finansavimo programos „Horizontas 2020“ dalyvių skaičių. Šios priemonės buvo skirtos 13 valstybių narių, kurios į ES įstojo 2004 m. ir vėliau, taip pat Liuksemburgui ir Portugalijai.
„Kad išnaudotų ES potencialą ir panaikintų atotrūkį tarp pažangių ir silpnų novatorių, galimybės gauti lėšų pagal ES finansavimo programas turėtų būti užtikrintos tyrėjams iš visos ES, – teigė už ataskaitą atsakinga Audito Rūmų narė Ivana Maletić. – Komisija padeda prastesnių rezultatų pasiekusioms šalims pasitempti, tačiau jos parama nėra stebuklinga tabletė – ji gali veikti tik kaip katalizatorius. Kad ištrūktų iš užburto rato, valstybės narės privalo visapusiškai dalyvauti.“