ES greitai pritaikė taisykles, kad į COVID-19 pandemiją reaguodamos valstybės narės galėtų lanksčiau panaudoti 2014–2020 m. sanglaudos politikos lėšas. Ji taip pat skyrė daug naujų išteklių papildomoms investicijoms finansuoti. Tačiau, kaip teigiama naujoje Europos Audito Rūmų ataskaitoje, dėl šių priemonių padidėjo spaudimas ES lėšas išleisti greitai ir tinkamai. Auditoriai pažymi, kad ne kartą pritaikius sanglaudos politiką krizių padariniams šalinti taip pat gali būti nukreiptas dėmesys nuo jos pagrindinio strateginio tikslo – mažinti regionų vystymosi skirtumus.
Nuo 2020 m. pradžios ES ėmėsi įvairių veiksmų COVID-19 pandemijos sukeltiems iššūkiams spręsti. Šiuo tikslu buvo panaudota ir sanglaudos politika – netrukus buvo priimti trys aktai, kuriais iš dalies buvo pakeistos 2014–2020 m. programavimo laikotarpio taisyklės. Per mažiau nei du mėnesius nuo pandemijos protrūkio Europoje ES, siekdama sutelkti nepanaudotas lėšas, priėmė teisėkūros priemones dėl Atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII) ir Išplėstinės atsako į koronaviruso grėsmę investicijų iniciatyvos (CRII +). Per mažiau nei metus ji priėmė Sanglaudai ir Europos teritorijoms skirtą ekonomikos gaivinimo pagalbos iniciatyvą (REACT-EU) – trumpalaikę ir vidutinės trukmės krizių įveikimo ir atkūrimo veiksmų priemonę.
„Tai, kaip ES reagavo, palengvino sanglaudos politikos lėšų panaudojimą ir padėjo valstybėms narėms spręsti su COVID-19 susijusius ekonominius sunkumus, nors dėl to gali paaštrėti kai kurie esami iššūkiai, – teigė auditui vadovavusi Audito Rūmų narė Iliana Ivanova. – Tačiau vis dar turime labai atsargiai vertinti, ar ES Sanglaudos politika yra tinkama biudžetinė krizių įveikimo priemonė.“