Kiekvienais metais Europos Parlamentas ir Taryba priima metinį ES biudžetą pagal septynerių metų laikotarpiui sutartą ilgalaikį biudžetą (vadinamąją daugiametę finansinę programą, arba DFP). Dabartinė 2021–2027 m. DFP iš viso sudaro daugiau kaip 1 200 milijardų eurų, t. y. mažiau nei 2 % ES valstybių narių viešųjų išlaidų.
Be standartinio ilgalaikio ES biudžeto, mokėjimai atliekami pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę (EGADP) – vienkartinę laikiną finansinę priemonę („NextGenerationEU“), sukurtą ekonomikos atsigavimui ir reformoms po pandemijos skatinti. 2021–2026 m. laikotarpiu valstybėms narėms bus skirta beveik 600 milijardų eurų finansinės paramos.
Pagal dabartinę DFP, didžiausia ES biudžeto dalis (maždaug 45 %) finansuojama sumomis, kurias valstybės narės moka proporcingai pagal savo bendrąsias nacionalines pajamas. Tarp kitų šaltinių – pridėtinės vertės mokesčiu pagrįsti įnašai (maždaug 10 %), muitai (maždaug 10 %) ir plastiko pakuočių atliekų kiekiu pagrįsti įnašai (maždaug 3 %). Sumos, pasiskolintos paramai valstybėms narėms finansuoti pagal NGEU, taip pat sudaro didelę ES pajamų dalį (apie 18 %).
ES lėšos naudos gavėjams išmokamos kaip vienkartiniai mokėjimai ar metinės dalinės išmokos arba kaip periodiniai mokėjimai pagal daugiametes išlaidų schemas. Šiuo metu didžiausios ES DFP biudžeto dalys skiriamos:
- kategorijai „Gamtos ištekliai ir aplinka“ (apie 34 %): tai apima ES klimato politiką ir bendrą žemės ūkio politiką;
- kategorijai „Sanglauda, atsparumas ir vertybės“ (apie 30 %): tai apima investicijas į regioninį augimą ir transportą;
- kategorijai „Bendroji rinka, inovacijos ir skaitmeninė ekonomika“ (apie 14 %): tai apima paramą moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai įvairiuose sektoriuose ir programą „Europos horizontas 2020“;
- kategorijai „Kaimyninės šalys ir pasaulis“ (apie 10 %): ji taip pat žinoma kaip „Europos vaidmuo pasaulyje“ ir daugiausia susijusi su ES išorės veiksmais ir tarptautiniu vystomuoju bendradarbiavimu.
Kiekvienais metais atliekame ES metinių ataskaitų ir jose atspindimų pajamų ir išlaidų auditą. Vertiname, ar:
- ataskaitos yra patikimos;
- buvo gautos ES pajamos ir
- mokėjimai buvo atlikti laikantis taisyklių.
Dėl kiekvienos srities teikiame atskirą nuomonę: palankią, sąlyginę arba neigiamą. Pažymėtina, kad dėl išlaidų teikiame dvi atskiras nuomones: vieną – dėl standartinio ES biudžeto, kitą – dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP), kuri yra pagrindinis ES ekonomikos gaivinimo po pandemijos priemonių rinkinio „NextGenerationEU“ (NGEU) ramstis.
Šios patikros yra pagrindas mūsų patikinimo pareiškimui, kurį privalome pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 287 straipsnį.
Palanki nuomonė reiškia, kad skaičiai ataskaitose atspindi tikrą ir teisingą vaizdą ir atitinka finansinės atskaitomybės bei finansų valdymo taisykles. Atspindimos operacijos visais reikšmingais aspektais yra teisėtos ir tvarkingos.
Sąlyginė nuomonė reiškia, kad auditoriai negali pateikti palankios nuomonės, tačiau jų nustatytos problemos susijusios tik su konkrečiomis sritimis.
Neigiama nuomonė reiškia, kad problemos yra plačiai paplitusios.
Šis skaičius, išreikštas procentine dalimi, yra mūsų įvertinta pinigų dalis, kuri neturėjo būti išmokėta iš ES biudžeto, nes ji buvo panaudota nesilaikant ES arba konkrečių nacionalinių taisyklių.
Tipinės klaidos apima mokėjimus reikalavimų neatitinkantiems naudos gavėjams ar projektams, taip pat mokėjimus už įsigytas paslaugas ar prekes arba atliktas investicijas, neteisingai pritaikius viešųjų pirkimų taisykles.
Audito terminais, tai yra lygis, kurį viršijus klaidos laikomos turinčiomis reikšmingą poveikį. Reikšmingu laikomas klaidų lygis, kuris gali paveikti numatomų audito ataskaitos naudotojų priimamus sprendimus. Ir Audito Rūmai, ir Europos Komisija reikšmingumui nustatyti taiko 2 % ribą.
Ne. Būtų netikslu taip sakyti, nes tarp klaidos ir iššvaistymo yra didelis skirtumas.
Atlikdami ES biudžeto išlaidų testus, tikriname, ar ES lėšos buvo panaudotos laikantis taisyklių, ar patirtos išlaidos buvo tinkamai apskaičiuotos ir ar nuo pat pradžių buvo laikomasi tinkamumo sąlygų. Jei bent kuris nors iš šių reikalavimų yra neįvykdytas, mes tai vadiname klaida. Tai atspindi mūsų įvertintas klaidų lygis.
Nors šios klaidos yra susijusios su mokėjimais projektams arba naudos gavėjams, kurie neatitiko tinkamumo finansuoti sąlygų (pavyzdžiui, su pirkimų procedūra susijusios klaidos), numatyta nauda vis tiek gali būti pasiekta, todėl šių lėšų negalima laikyti iššvaistytomis lėšomis.
Žinoma, gali būti, kad išlaidos yra teisėtos ir tvarkingos, tačiau vis tiek susijusios su iššvaistymu. Vienas iš tokių atvejų, apie kurį pranešėme anksčiau, buvo uostų infrastruktūra, kuri buvo įrengta tinkamai neatsižvelgiant į numatytą krovinių vežimo lygį.
Daugeliu atvejų taip teigti negalime. Remiantis apibrėžtimi, sukčiavimas yra tyčinis apgaulės veiksmas siekiant naudos. Nors taikant standartines audito procedūras nustatyti sukčiavimą gali būti sunku, mūsų testais kasmet atskleidžiami keli įtariamo sukčiavimo atvejai.
Nors Audito Rūmams nėra pavesta tirti įtariamo ES finansiniams interesams kenkiančio sukčiavimo atvejų, padedame kovoti su ES biudžetui kenkiančiu sukčiavimu pranešdami apie įtariamo sukčiavimo atvejus Europos Sąjungos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF) ir (arba) Europos prokuratūrai.
Mūsų užduotis – teikti patikinimo pareiškimą dėl ES ataskaitų patikimumo ir jose atspindimų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo. Tikriname ES biudžetą ir tai, kaip Europos Komisija jį valdo kartu su valstybėmis narėmis. Todėl mūsų auditas nėra skirtas atskirų valstybių narių klaidų lygiams nustatyti, nes tam reikėtų didelių papildomų išteklių. Išsamią informaciją apie kiekvieną valstybę narę savo metinėse veiklos ataskaitose turi pateikti Europos Komisija, kaip už ES biudžeto valdymą atsakinga institucija.
Vis dėlto savo metinėje ataskaitoje pateikdami aiškinamųjų pavyzdžių įvardijame konkrečias valstybes nares, naudos gavėjus ir regionus. Taip pat pateikiame keletą geografinių įžvalgų, remdamiesi operacijų testavimu išlaidų srityse „Sanglauda“ ir „Gamtos ištekliai“. Tokių įžvalgų pateikiame ir dėl EGADP išlaidų. Šiuose pavyzdžiuose nurodomas kiekvienoje valstybėje narėje audituotų operacijų skaičius ir operacijų, kuriose nustatyta kiekybiškai įvertinamų klaidų, skaičius. Tačiau šių duomenų nereikėtų laikyti konkrečios valstybės narės klaidų lygio rodikliu.
